- kosėti
- kósėti vksm. Àš smar̃kiai kósiu, kósčiu.
.
kosėti
Look at other dictionaries:
kosėti — 1 kosėti, i ( sti, a, o, sta, ėja), ėjo ( ė) intr. K; MŽ, R 1. Grž su tam tikru balsu spazmiškai iškvėpti orą, ppr. sergant kvėpavimo organų ligomis: Kosiu – kaip tik medžius kapoju (labai smarkiai ir dažnai) Žem. Vienas kosti, kitam kraujas iš… … Dictionary of the Lithuanian Language
kosėti — 2 kosėti, ėja ( kosi), ėjo … Dictionary of the Lithuanian Language
košėti — 1 košėti, ėja, ėjo intr. J virsti koše, tirštėti … Dictionary of the Lithuanian Language
košėti — 2 košėti, ėja, ėjo tr. košti (pieną) … Dictionary of the Lithuanian Language
iškosėti — 1 iškosėti 1. tr. kosint išspjauti: Ligonė (ligonis) iškosėjo geltonas ir kruvinas skreples J. Maniau, kad žarnas iškosėsiu Ėr. Užsikrėsti galima iškosėtais skreplių lašeliais rš. Sekretas kartais užkemša broncho spindį ir iškosimas kaip bronchų… … Dictionary of the Lithuanian Language
duoti — duoti, da ( ja, ma, sti), dãvė (dẽvė) 1. tr. H daryti, kad kas gautų, galėtų paimti: Nemasink – jei duodi, duok arba griežtai atsakyk, kad negausi J. Bitėm kad duodi [cukraus], tai paskui jos atmoka Alk. Reik imt, kad duoda Dkš. Kai Die[va]s… … Dictionary of the Lithuanian Language
krenkščioti — krenkščioti, ioja, iojo NdŽ, DŽ iter. dem. krenkšti 1: Krenkščioti yra nedailiai kosėti J. Pradėjau krenkščioti, ans ir atsiveizdėjo J. Giedotojų sudreba balsas, ima krenkščioti, kosėti, šluostyties Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
kvenkšti — kveñkšti, čia, tė intr. NdŽ, Užv, Žr; N, S.Dauk 1. kosėti, krenkšti: Jau kelinta diena vaikai kveñkšta – ar nebūs koklišas Slnt. Kaip pradės kosėti, kveñkšti – užtrokš su visu, rodos, nebatsigaus Plt. Ko čia kvenkštì! Ko čia švenkšti! (kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakosėti — 1 pakosėti intr. kiek kosėti: Šiąnakt tas vaikiukas pakosėjo Pc. Susišaldžius kartais tenka ilgesnį laiką pakosėti rš. | refl. K: Nebegaliu pasikosėti Rsn. kosėti; apkosėti; atkosėti; įsikosėti; iškosėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
skaldyti — skaldyti, o ( ija N, yja [K]), ė ( ijo N) K, Rtr; N iter. skelti. 1. tr. SD361, R, Sut, I, L, Nmč, End, Plm, Zt, Pb, Dl, Všn daug kartų skeliant, smulkinti į dalis, į gabalus: Skaldau medžius, akmenis J. Malkos skaldyt – sunkus darbas senam Skdt … Dictionary of the Lithuanian Language
